kūjutis

kūjùtis sm. (2) 1. T.Ivan kūjagalvis, buožgalvis, varložis: Kūjučiai išsiperi iš varlės kiaušelių Mrk. Kūjùčiai stori, su uodegom Trak. Soželkoj daug kūjùčių prisivaisė Mrs. 2. tokia žuvis: Lenda išsikėtęs kai kūjùtis nerštis Vlk. 3. tokia raistuose auganti žolė: Kad apsiėdė mano karvė kūjučių, tai nežinau, ar kas bus Dbč.